MYLIMAS, SUGRĮŽK

Pamenu tą dieną,kai išvydau tą be kurio dabar nebegaliu:) Atsimenu kai galvodavau,kad neįmanoma,kad kada nors būsime tokie artimi..
Bet buvome-dar ir kokie buvome.. Prisimenu kiekvieną mūsų susitikimą kiekvienus tavo pažadus,tavo gražiausius žodžius atrodo protas suprato,kad viskas per daug gražu,per daug saldu,kad būtų tiesa,bet širdelė buvo bejėgė, bejėgė tavo apkabinimams,bučiniams tiesiog tavęs būvimui šalia manęs. Buvau ispėta žmonių,kad su tavim laimės nematysiu,kad busiu iskaudinta,gavau daug patarimu mesk palik,nebūk.. bet man niekas nerupėjo,nes aš tavim tikėjau,buvai man viskas... niekada tavęs neišdaviau,net nepaėjau į kairę,pasitikėjau ir tavimi,kol nepamačiau,kad viskas ką man žadėjai buvo melas,bet aišku aš tau atleidau,atleidau po vienos,po antros,trecios ir ketvirtos klaidos,bet kas iš to? Sunku kad pasakau jok viskas baigta,bet tau paskanbinus vėl susitinku,nes negaliu aš be taves,bet negaliu ir su tavim... Esi visom prasmėm tu žmogus smukęs labai zemai,tiek man daug ko pridrei ir negaliu paaiskinti as sau pati,kodėl tave toki myliu.. Bet metu viska,ir dedu taska,kad ir kaip sunku,kad ir kaip skaudu,tave as palieku,zinau tu neprapulsi sale taves juk ne viena,nes apgaudinejai mane su kruva kitų. Bet va atbus ir pas tave sirdelėje meilė,tik kazin ar ji tau jaus tapatį. Nesigailiu,kad tave sutikau,gailiuos kad tave pamilau,o labiausiai gailiuos,kad buvau nuosirdi,tokia kaip nei viena su tavimi nebus:)

SUGRĮŽK---DAR NE VĖLU....AŠ DAR TAVĘS ILGIUOS....

Prisimenu tą dieną kai susitikom,tau tereikėjo nusišypsoti ir viskas tu jau mano galvelėje,po to sekė kiti susitikimai kol galu gale tapom isipareigoje vienas kitam,tiksliau tokia tapau as ,naivi mergaite patikejusi tavo zodziais,pazadais maniusi,kad ja tikrai myli.... Bet zinai niekada nepmairsiu musu draugystes pradzios,nes tada buvo nepamirstamiausios akimirkos,tada jutau kad tu kovoji del manes,bet kai pamatei kad as jau tavo emei ir paleidai. O, kad tau nors puse tiek skaudu butu kaip man,bet zinau kad viskas apsisuka ir tau bus skaudu likimas atkersys uz mane,tau tai atsilieps kai busi su kita

Neprašysiu, kad sugrįštum... laiko neatsuksi atgal. Tiesiog tikiu, kad mūsų keliai dar susikirs...tiesiog draugiškam paplepėjimui.

Turejau kazkada drauga- mylejau, nuosirdziai. Taciau viena diena kazkas atsitiko, kaip i zeme prasmego. I mano zinutes neatsako, i skambucius taip pat (atmeta rageli, tiesiog jo nekelia ir panasiai). Nezinai kas vyksta eini is proto, pradedi analizuot, ka tokio padarei, kad jis isejo taip staiga nieko nepaaiskines- nepasakes. Klausi pats saves ar as ji perspaudziau ar as jo nesupratau, gal jis issigando, nes atskleidziau savo jausmus. Bet draugavom ne pirma menesi, tai savaime suprantama, kad palaipsniui tai perauga i ne vien draugiskus pasibuvimus kartu romantiskoje aplinkoje su buciniais ir t.t. gi draugyste su isipareigojimais, nesiaip pasislaistymas. Tada paprasiau drauges, kad ji isiaiskintu, visgi tai dave rezultatu, mes ir vel susitikom, vel lyg ir pradejom viska is naujo... praejo savaite ir po savaites vel tas pats... Galiausiai as ji paleidau su visam... Dabar turiu kita, ji myliu kas be ko, sunkiai, bet pamilau. Praejo nemazai laiko kol tai supratau, galbut visai neseniai tai pajutau, kad vis delto myliu, nors praejo jau 3metai kartu ir metai bendro gyvenimo,tik nesantuokinio, ko dabar tikrai noreciau - tiksliau noriu. Taciau kartais pamastau, kas butu jeigu butu. Kas butu jei tas zmogus sugriztu ir pasakytu:,, Stai ir as". Ar jausmai atgytu, juk pirma meile nerudija... Ar tiesiog pazvelgciau ir pasakyciau ok bukim draugai, paprasciausiai draugai. Savaime suprantama, karta nudeges i ugni nesoksi. Tikriausiai liktumem draugai, bet ar as nesigrauzciau kad taip viskas isejo? Savaime suprantama esu dabar daug protingesne, viska kitaip ir vertinu. Uztat tik ir lieka:,, kas butu, jeigu butu". Taip ir gyvenu svajodama, kad dabartinis mano ,,princas ant balto zirgo" pasakys man:,, Nagi atejo tas metas, ko dar laukti..." Juk santuoka moteriai tai tikros meiles prisipazinimo israiska, tada ji jauciasi saugesne tvirciau stovi ant zemes. Vyro pripazinimas, kad ji ta vienintele. Mums tai nereiskia, va pririsau pavadeli, dabar sokinesi pagal mano dudele. Tai ne tas atvejis, nors yra galbut tokiu moteru, taciau ne dauguma. Mums tai tikrasis pripazinimas, tai visiskas meiles prisipazinimas, saugumas. Todel mums ta svente yra labai svarbi, ir ne tada kai ji yra is reikalo, tada kai ji yra is tikrojo apsisprendimo... Tad gerai pamascius... Jei jau viena karta zmogus isejo, iseis ir dar karta... tad ar verta svaistyt savo gyvenima zmogui, kuris to nevertina... Gal geriau likti vienam, bet ne su zmogum, kuris ateitu nepastebetai ir iseitu netiketai... Patarimas visiems ir visoms- nesigrauzkit, nekramtykit nagu, nedauzykit leksciu. atsistokit pries veidrodi ir pasakykit sau:,, Gavau didele ir prasminga pamoka, sio egzamino neislaikiau gavau 2, bet kita karta gausiu 10. neanalizuokit ka padaret blogai ar ka padare kitas zmogus blogai, tai tik dar labiau stumia i depresija ir saves gailejimasi. Pasakykit sau As nuo sios minutes uzverciau si knygos puslapi, o jei i kada pasiziuresiu... Ne del to kad smerkciau save ar kita zmogu, bet del to kad tada igyta patirtis, man gali padeti zengti ryztingus tvirtus zingsnius i naujos puikios ir tikrai nuosirdzios, atsakingos visavertiskos laimes link." Sakau tai is savo patirties... Pati ta padariau ir padarysiu tiek kartu kiek reikes... Jei reikes...

Sakoma, jeigu išėjo antrą kartą-išeis ir trečią, ketvirtą, penktą... nesvarbu po kiek metų..
Patarimas visiems, jeigu po nelaimingos stiprios meilės (su jo dažnais išėjimų "navarotais") susiradot naują žmogų, kuriam gal ir ne tokia griozdiška meilė, bet jaučiatės ramūs, mylimi, tai ir būkit su tuo žmogum! Ir jeigu driogsteltų kurią diebą po x metų tas ex'as (išejikas), tai padėkot, kad aplankė ir palinkt gero vėjo! Vėjo, vėjo! NES TOKIE YRA KATINAI KURIE VAIKŠTO VIENI IR MEDŽIOJA VISADA!!!

Tiesiog noris tikėti, kad bent jau perskaitys.
Dabar žinau, kad meilė gali žeisti... bet tada tikrai netikėjau. Ir visgi labai norėjau, kad bent vienas iš mūsų būų laimingas.
Po taves Vincai nieko ir nemylėjau ir širdimi likau ištikima tau... taip daug laiko praėjo, bet lyg vakar išsiskyrėm.
Vis dar myliu tave.

Jau negalėčiau be Tavęs.

myliu tavve

Pirma labai norėjau, kad sužinotum koks tu man brangus ir reikalingas, kaip man sunku be taves...bet po tiek laiko tiesiog nesigilinsiu. Mūs suvedė likimas ir man liko prisiminimai apie tave. Gerai, kad nežinai, kad matau tave sapnuose ir negaliu pro šali vis dar praeiti, kad nesudrebėtu širdis tave pamačius...
Aš nedrysiu taves užkalbinti, o tu tiesiog neprieisi. Visgi norėčiau pažiūrėti tau į akis ir paklausti "kodėl".

Vi...?

Labas diena, gaila kad bijote parašyti savo vardą ir to žmogaus kurio norite paklausti. Tokių situacijų iš dalies gali būti daug ir klausimas jei parašote čia ar tas žmogus žino apie šią svetaine? Aš asmeniškai netyčia ja radau ir daug perskaičiau ir noriu paklausti daugumos: kodėl slepiate savo vardus jei jau parašėte tai ko bijoti atskleisti savo tikslius vardus? Nes nereikėtų kitų asmenų klaidinti ir sukti galva ar tai ji ar ne. V.... Tai palei pirma vardo raide ir sudėtus taškelius gaunasi vardas nuo Vitos, tai noriu paklausti ar tai tu Vita? Pagarbiai, Žilvinas

Aš žinau, kad išėjai ilgam… Visam laikui.. Bet širdis nerimsta. Mintyse tik tu. Tik Tu. Esu silpna. Man reikia tavęs. Tik Tavęs.. Aš neprašau, kad tu grįžtum - Aš MALDAUJU. Dariau klaidą, meluodama, jog man nereikia tavęs.. Tiesiog reikėjo laiko.. truputį pabūti atskirai.. Aš noriu, kad sugrįžtūm.. Noriu jausti tavo kvapą, bučiuoti tave, jausti šalia. Jausti tavo šilumą, matyti tavo mėlynas akis, liesti tavo šiltas rankas, matyti neabėjingą ir meilės kupiną žvilgsnį.. Jausti kaip tavo širdis plaka iš meilės, būtu tavo glėbyje visdados. Laikyti stipriai prie savęs, ir niekada nepaleisti, ir.. Ir žinoti, kad tau esu vienintelė.. Ir aš žinau, kad nebebus tokių kaip Tu.. Nebebus.. ♥

Prašau sugrįžk, prašau atleisk, Ir viskas gali pasikeist... Prašau neleisk lengvai paleist, Tai ką turim mes... Taip nelengva rast... Ir nors kiti visai kiti, Sustojam kelio vidury, Tu nieko neturi… Tik tie keli lietaus lašai, Sakyk ar viską pamiršai? Ką tu padarei?... Kiek liko dar dienų atspėk Ištark akimirkai sudie Ji davė tiek kiek niekados Visi gyvenimai neduos... Prašau sugrįžk, prašau atleisk, Ir viskas gali pasikeist... Prašau neleisk lengvai paleist, Tai ką turim mes... Taip nelengva rast... Kodėl likimas mus išskyrė? Aš to suprasti negaliu, Žinau kad mus supykdė svetimi.... Gal per mažai kančių patyriau? Ar per mažai tave myliu? Aš tau atleisti negalėsiu, Nes aš žinau, šventai tikiu, Jog kažkada ir tu gailėsies, Tik bus vėlu, labai vėlu.....

...ar perskaitys tas,kam skirtos sios jaudinancios mintys-klausimas...